1898 m. Didžiosios Britanijos' seras Oliveris Lodge žengė dar vieną žingsnį prie telefono garsiakalbio principo ir išrado kūginį ragelį, kuris labai panašus į pažįstamą šiuolaikinį garsiakalbį. Šis išradimas nustato 99% šiuolaikinių judančių ritės garsiakalbių, kuriuos seras Oliveris Lodžas vadina" riaumojančiu telefonu &, struktūrą. Tačiau šis išradimas negalėjo būti panaudotas, nes tripolis vakuuminis vamzdis buvo išrastas tik 1906 m. Lee De Forest, ir prireikė kelerių metų, kol bus galima pagaminti naudoti stiprintuvą, todėl kūgio ragas išpopuliarėjo tik 1930 m.
Po dvidešimt penkerių metų, 1920-aisiais, atsirado radijas. CW Rice ir EW Kellogg paskelbė savo epochinį dokumentą &; Naujas neskaitmuo anglies tipo įrenginys &, kuriame išsamiai aprašomas tiesioginio spinduliavimo garsiakalbis. Remiantis šia teorija, Radiola 104 garsiakalbis buvo populiarus JAV. Pagrindiniai elektrinių garsiakalbių principai per pastaruosius kelis dešimtmečius nepasikeitė, tik patobulintos dizaino detalės ir komponentai. Dažnio atsako diapazono dinaminis diapazonas ir kiti senesnių gaminių aspektai buvo labai patobulinti. Elektrinis garsiakalbis su paprasta struktūra, puikia garso kokybe, mažomis sąnaudomis, didele dinamika tapo dabartine rinkos dalimi.
